Mano Knyga

Pristatau Goncourt’ų nominanto, prancūzų rašytojo Davido Foenkinos romaną “Subtilumas”. Jis ne tik subtilus, bet ir šmaikštus bei mielas romanas apie meilę.

Romanas – tarsi oro bučinys

Vyrui užkalbinti moterį – visada subtilus dalykas. Ji, žinoma, pagalvoja: „Gal jis visą laiką taip elgiasi?“ Vyrai dažniausiai sako, kad tai pirmas kartas.

David Foenkinos (Davidas Foenkino; g. 1974 m.) – prancūzų rašytojas, penkių romanų autorius. Nepaprastas lengvumas ir švelnumas, humoro ir gyvenimo tragizmo derinys D. Foenkinos kūrinius leidžia prilyginti oro bučiniams – jie efemeriški, keliantys malonių prisiminimų. Jo istorijos tipiškai prancūziškos – kai prisilietimai ir neištartos mintys tokios svarbios, kai žvilgsnis pasako daugiau nei veiksmas, kai subtilu viskas – žingsniai ir žvilgsniai, susitikimai ir išsiskyrimai.

“Subtilumas” – tai Natali istorija. Septyneri drauge su Fransua praleisti metai. Atsitiktinė pažintis gatvėje, laiminga santuoka ir tragiška jos pabaiga. Natali liūdesys, žuvus vyrui, apgaubia tarsi kokonas – neregimas, tačiau nesuardomas. Bet jos nedrąsiomis užuominomis bando priartėti akivaizdžiai prielankumą rodantis šefas. O moteris netikėtai pasirenka visai niekuo neišsiskiriantį bendradarbį ir vėl pamažu, švelniai ir tyliai, pinasi meilės istorija, atgimsta vidinė ramybė ir gyvenimo džiaugsmas.

Romantiškai melancholiška, bet verčianti šypsotis knyga vėl grąžina mus į geriausius prancūziškų meilės romanų laikus: viskas taip švelnu, taip subtilu, ir meilė yra visų svarbiausia.